Įeiti
Publikuota: 2015.04.27. Atnaujinta: 2020.02.10

Dujų sektorius


Klausimas​​Atsakymas
​Kaip teisingai apmokėti už einamąjį mėnesį suvartotą gamtinių dujų kiekį, kai nuo kito mėnesio keičiasi dujų kaina?​Buitiniai vartotojai einamąjį mėnesį suvartotą gamtinių dujų kiekį turi deklaruoti iki paskutinės mėnesio dienos ir už jį atsiskaityti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos, kainomis, kurios galiojo tą mėnesį, už kurį yra atsiskaitoma. Pavyzdžiui, vartotojai 2018 m. gruodžio mėnesį suvartotą gamtinių dujų kiekį turi deklaruoti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir už jį atsiskaityti iš karto arba ne vėliau, kaip iki 2019 m. sausio 31 d., taikydami 2018 m. gruodžio mėnesį galiojusius gamtinių dujų tarifus.
Tuo atveju, jei vartotojas einamąjį mėnesį suvartotą gamtinių dujų kiekį deklaruoja vėliau, t. y. ne iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, šis kiekis bus vertinamas kaip suvartotas kitą mėnesį ir jo atžvilgiu bus taikomi naujai įsigalioję tarifai. Pavyzdžiui, jeigu 2018 m. gruodžio mėnesį suvartotą gamtinių dujų kiekį vartotojas deklaruos 2019 m. sausio mėnesį, atsiskaitant už jį bus taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d. galiosiantys gamtinių dujų tarifai.
 ​​Kodėl kiekvieną mėnesį, net ir nevartojant dujų, reikia mokėti pastoviąją tarifo dalį?
Buitiniai vartotojai už suvartotas gamtines dujas atsiskaito pagal dvinarį tarifą, kuris susideda iš dviejų dalių:
     - pastoviosios tarifo dalies, kuri nepriklauso nuo suvartojamo gamtinių dujų kiekio (ir yra mokama kiekvieną mėnesį, kaip fiksuotas dydis);
      - kintamosios tarifo dalies už kiekvieną suvartotą gamtinių dujų kubinį metrą.

Pastovią tarifo dalį sudaro gamtinių dujų bendrovės patiriamos pastoviosios sąnaudos (dujotiekių ir dujinių įrenginių eksploatavimas, priežiūra, remonto ir atnaujinimo darbai). Šios sąnaudos nepriklauso nuo to, kokį gamtinių dujų kiekį vartotojas suvartoja. Dujų įmonė privalo užtikrinti galimybę kiekvienam vartotojui bet kuriuo metu naudotis dujų sistema, t. y. tinklai visą laiką turi būti prižiūrimi ir juose palaikomas reikiamas dujų slėgis. 

 Kintamąją tarifo dalį sudaro importuojamų gamtinių dujų kaina, išlaidos jų pristatymui iki vartotojo (perdavimas ir skirstymas vamzdynais), lėšos, būtinos saugumui ir patikimumui užtikrinti, tiekėjui nustatoma leistina uždirbti pelno norma ir mokesčiai.
 
Pagal kokį tarifą reikia mokėti už dujas?   
Nuo 2019 m. pagal suvartojamą dujų kiekį vartotojai skirstomi į šiuos 3 pogrupius:
I) suvartojančius iki 300 m³  per metus (Q 300 m³);
II) suvartojančius nuo 500 m³ iki 20000 m³ ​per metus (300 m³ < Q ≤ 20 000 m³);
III) suvartojančius daugiau kaip 20000 m³ ​ per metus (Q > 20 000 m³) .
 
Kiekvienam iš nuo auščiau nurodytų vartotojų pogrupių nustatomi dujų tarifai.

Įprastai pirmo pogrupio buitiniai vartotojai, suvartojantys  iki 300 m³  per metus, gamtines dujas naudoja maisto ruošimui, o vartotojai suvartojantys nuo 300 m³ iki 20 000 m³ per metus, dažniausiai gamtines dujas naudoja ir būstui šildyti.
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams taikomi pagal vartotojų faktiškai per metus suvartojamą gamtinių dujų kiekį.   Tuo atveju, jei mokėsite kaip II pogrupio vartotojas, bet per kalendorinius metus  nesuvartosite daugiau nei  300 m³ gamtinių dujų arba mokėsite kaip I pogrupio vartotojas, o suvartosite daugiau kaip 300 m³, pasibaigus metams dujų įmonė, atsižvelgdama į faktiškai suvartotą dujų kiekį, perskaičiuos tarifus už praėjusius metus ir pateiks perskaičiavimą.
​ Ar buitiniai vartotojai, besijungiantys prie gamtinių  dujų sistemos, privalo padengti visus bendrovės patiriamus  kaštus?​Naujo vartotojo dujų sistemos prijungimas yra dujų įmonės suteikiama paslauga naujajam vartotojui. Gamtinių dujų įstatymas numato, kad naujų vartotojų prijungimas neturi didinti kainos esamiems vartotojams, todėl  dujų įmonė, prie kurios sistemų jungiamasi, padengia ekonomiškai pagrįstas savo dujų sistemos plėtros ir naujų vartotojų prijungimo išlaidas, t. y. tą papildomų išlaidų dalį, kurią ji  susigrąžina per naujų vartotojų mokamą mokestį  už dujų  skirstymą. Vartotojai apmoka tik tą dujų įmonių, prie kurių sistemų jungiamasi, išlaidų dalį, kuri viršija ekonomiškai pagrįstas vartotojų dujų sistemas prijungiančių dujų įmonių išlaidas. Išlaidų dalis, kurią apmoka vartotojas, paskaičiuojama ir pagrindžiama vadovaujantis patvirtinta Prijungimo įkainių nustatymo metodika. (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261 ,,Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo 48 punktas).
​ Kaip skaičiuojama prijungimo prie dujų sistemos įmoka buitiniams vartotojams?​Konkrečią prijungimo įmoką buitiniams vartotojams apskaičiuoja gamtinių dujų įmonė, vadovaudamasi Tarybos nustatytais prijungimo įkainiais. 
Buitiniams vartotojams skaičiuojami prijungimo įkainiai susideda iš dviejų dalių: 1) prijungimo įkainio dalies, taikomos nepriklausomai nuo atstumo bei 2) prijungimo įkainio dalies, taikomos už kiekvieną dujotiekio, kurį  reikia nutiesti nuo esamos skirstymo sistemos iki vartotojo sistemos, metrą. Dujofikuojant naują kvartalą, įvertinama ir bendro kvartalo dujotiekio dalis, tenkanti vienam vartotojui. (Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika, patvirtinta 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 „Dėl gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 37 punktas). 
Be to, taikomas prijungimo įkainių dydis priklauso nuo vartotojo per metus suvartojamo dujų kiekio, t. y.  nuo to, kuriam  pogrupiui (pirmam ar antram) vartotojas priklauso.
​Jeigu naujas gyvenamųjų namų kvartalas nori įsivesti dujas, ar namų savininkams teks apmokėti visas išlaidas už dujų sistemos prijungimą nuo pagrindinės gatvės?

​Namų savininkai apmoka investicijas už dujotiekio paklojimą (įskaitant pagrindinėje gatvėje esančio dujotiekio paklojimą) pagal Tarybos patvirtintus naujų vartotojų prijungimo įkainius.
Naujų kvartalų dujofikavimo principai yra nustatyti 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-256 patvirtintoje Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodikoje (toliau – Prijungimo metodika).
Prijungimo metodikoje nustatyta, kad dujų įmonė turi įvertinti potencialių vartotojų skaičių naujai dujofikuojame kvartale. Potencialiais vartotojais laikomi visi vartotojai, kurie pateikė prašymus dėl prijungimo prie dujų įmonės sistemos. Prijungimo įkainis skaičiuojamas pagal vienam potencialiam vartotojui tenkantį bendrosios dujotiekio dalies ilgį metrais. Vienam vartotojui tenkanti bendrojo dujotiekio dalis nustatoma kvartalo dujofikavimo pradžioje ir ji nepriklauso nuo vienais ar kitais metais prijungiamų vartotojų skaičiaus, t. y. tie gyventojai, kurie prisijungia prie dujotiekio, nemoka už vėliau prisijungsiančius vartotojus.
Dujų įmonė, rengdama plėtros planus, turi įvertinti būsimų potencialių vartotojų skaičių (atlikti apklausą). Jei atlikus apklausą paaiškėtų, kad prie dujų vamzdžio pageidauja jungtis vienas vartotojas, tuomet dujų įmonė nuties tokio pajėgumo vamzdį, kuris atitiks jo prašomus transportavimo vamzdynu pajėgumus. Jei dujų įmonė nutiesia didesnio pajėgumo dujotiekį (įvertinant plėtros perspektyvą), vadovaujantis Prijungimo metodikos 49 punktu, šios investicijos turėtų būti padalintos tarp vartotojui reikalingų pajėgumų ir ateityje planuojamiems prijungti naujiems vartotojams reikalingų vamzdyno pajėgumų.
Siekiant lanksčiau prijungti naujus vartotojus, Prijungimo metodikoje papildomai numatyta galimybė, kai dujofikuojamas naujas kvartalas ir buitinis vartotojas dalyvauja naujo kvartalo dujofikavime, bet nepageidauja pasirašyti naujo vartotojo prijungimo sutarties ir neketina per konkretų terminą prisijungti prie dujų įmonės sistemos. Tuo atveju jis sumoka prijungimo įkainio dalį, apskaičiuotą už dujotiekio ilgį, o prijungimo įkainio dalį tik už šiam naujam vartotojui skirtus dujų sistemos atšakos (įvado) metrus ir prijungimo įkainio dalį, nepriklausančią nuo prijungimo atstumo, buitinis vartotojas sumoka sudaręs naujo buitinio vartotojo prijungimo sutartį. Tai reiškia, kad gyvenamųjų namų kvartale esantys kiti kaimynai gali prisidėti prie bendro dujotiekio investicijos (numatant jiems reikalingus dujų sistemos pajėgumus), neįsipareigodami nustatytu terminu pradėti vartoti dujas.
Buitiniams vartotojams prisijungimo įkainis susideda iš dviejų dalių: prijungimo įkainio dalis, nepriklausanti nuo atstumo ir galios bei įkainio dalis, kuri taikoma už kiekvieną dujotiekio metrą. Buitinių vartotojų patogumui prisijungimo įkainis nėra skaičiuojamas atskirai kiekvienam dujofikuojamam kvartalui, o nustatomas bendras visiems atitinkamos grupės naujai prisijungiamiems vartotojams.
Pagal kokį tarifą reikia mokėti už gamtines dujas, jei bute įrengtas dujų katilas?​Buitiniai vartotojai į grupes skirstomi neatsižvelgiant į tai, kokiam tikslui naudoja gamtines dujas (vandeniui ruošti, butui (namui) šildyti ar kt.), o pagal tai, kiek gamtinių dujų suvartoja per metus.
Pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį buitiniai vartotojai skirstomi į šiuos 3 pogrupius:
I) suvartojančius iki 300 m3 per metus;
II) suvartojančius nuo 301 m3 iki 20 tūkst. m3 per metus;
III) suvartojančius daugiau kaip 20 tūkst. m3 per metus.
Įprastai pirmo pogrupio buitiniai vartotojai, suvartojantys iki 300 m3 per metus, gamtines dujas naudoja maistui ruošti, o vartotojai, suvartojantys nuo 300 m3 iki 20 tūkst. m3 per metus, gamtines dujas dažniausiai naudoja ir būstui šildyti.
Jeigu planuojate suvartoti (arba suvartojote) per 2019 m. kalendorinius metus (kalendoriniai metai – tai laikas nuo sausio 1 d. iki kitų metų sausio 1 d.) mažiau negu 300 m3 dujų, mokate kaip I pogrupio vartotojas. Jei planuojate sunaudoti daugiau nei 300 m3 dujų, mokate kaip II pogrupio vartotojas, Tuo atveju, jei mokėsite kaip II pogrupio vartotojas, bet nesunaudosite 300 m3 gamtinių dujų (arba mokėsite kaip I pogrupio vartotojas, o sunaudosite daugiau kaip 300 m3), pasibaigus metams gamtinių dujų tiekimo įmonė, atsižvelgdama į faktiškai suvartotą dujų kiekį, perskaičiuos tarifus už praėjusios metus ir pateiks perskaičiavimą.
​Ką reiškia į gamtinių dujų tarifą/kainą įskaičiuota saugumo dedamoji?​Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos skirta Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo visoms būtinosioms eksploatavimo sąnaudoms padengti, be kita ko, įskaitant SGD terminalo nuomą bei nusidėvėjimą. Tai tokios sąnaudos, kurios užtikrina nepertraukiamą SGD terminalo darbą, t. y. SGD terminalo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų AB „Klaipėdos nafta“ prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei UAB „Litgas“ SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Tarybos nustatyta saugumo papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildomą dedamąją Tarybos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir AB „Klaipėdos nafta“ bei paskirtajam tiekėjui UAB „Litgas“ išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“. Saugumo dedamoji yra vartotojams taikomos dujų kainos dalis, kuri kiekvienais metais koreguojama atsižvelgiant į faktines sąnaudas. 2018 m. II pusm. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ I gr. buitinių vartotojų (suvartoja iki 500 m3 per metus) gamtinių dujų tarifo kintamojoje dalyje tiekimo saugumo dedamoji sudaro 2,2 proc., arba 0,01 Eur.; II gr. (suvartoja iki 20 000 m3 per metus) – 9,7 proc., arba 0,03 Eur, III gr. (suvartoja daugiau nei 20 000 m3 per metus) – 9,8 proc., arba 0,03 Eur tarifo kainos.
​​Ar yra koeficientas arba formulė, kaip kainą iš Lt (Eur)/tne perskaičiuoti į Lt/tūkst. m³?
​Energijos ištekliai pagal energetinį potencialą (kaloringumą) dažnai vertinami tonos naftos ekvivalentu (tne). Apytikriai perskaičiuoti dujų kainą, nurodytą tne, į kainą už 1000 m³, galima padauginus iš 0,8 koeficiento, kuris reiškia vidutinį gamtinių dujų kaloringumą. Pavyzdžiui, šilumos tiekimo įmonė už 1 tne gamtinių dujų mokėjo 1721 Eur. Perskaičiuojant šią kainą į Eur/tūkst. m3, dauginame iš 0,8 koeficiento: 1721 Eur/tne*0,8 = 1376,8 Eur/ tūkst. m³.
Norint tiksliau perskaičiuoti kainą iš Eur/tne į Eur /tūkst.m³, reikia žinoti tiekiamų dujų kaloringumą. AB „Amber Grid“ savo interneto svetainėje kiekvieną dieną nurodo patiektų dujų kaloringumą.
​Skaičiuojant įvairių kuro rūšių energetinę vertę patogu naudotis energijos matavimo vienetų konvertavimo matrica. Šioje matricoje galima rasti ir kcal perskaičiavimą į tne.
​Ar teisėta dujų įmonei kompensuoti negautas pajamas, perskaičiuojant gamtinių dujų tarifus vartotojams?
​Pagal Gamtinių dujų įstatymą buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nustatomos du kartus per metus. Kadangi tarifas nustatomas pusei metų, į jį įtraukiama prognozuojama gamtinių dujų kaina, kuri gali būti mažesnė arba didesnė už faktinę importo kainą. Tai lemia bendrovės faktinių ir prognozuojamų sąnaudų neatitikimą. Gamtinių dujų įstatymas nustato kompensacinį gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams skaičiavimo mechanizmą: nustačius, jog faktinės gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei buvo prognozuotos ir įtrauktos į gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, permokėta pajamų dalis grąžinama buitiniams vartotojams artimiausio tarifo perskaičiavimo metu.
Akcentuotina, kad nebuitiniai gamtinių dujų vartotojai už dujas atsiskaito kas mėnesį aktualiomis dujų importo kainomis.
​Kodėl skaitiklius buitiniams vartotojams dujų tiekėjas montuoja tik ant sklypo ribos?​Dujų apskaitos prietaisai įrengiami vartotojo dujų sistemos ir dujų įmonės sistemos sujungimo taške, t. y. ant sklypo ribos, vadovaujantis Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo, 56 punkto reikalavimais.
​Kokiu atstumu nuo požeminio dujotiekio galima sodinti medžius?​Sodinti medžius galima už požeminio dujotiekio apsaugos zonos ribų: iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta po 2 metrus abipus vamzdyno ašies; aukšto slėgio (virš 16 bar slėgio) dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta po 25 metrus abipus vamzdyno ašies.
​Kas turi remontuoti individualiame name sugedusį dujinį katilą?​Sugedus individualiame name įrengtam dujiniam katilui, jo remonto organizavimu turi rūpintis prietaiso savininkas, o remontą atlikti gali asmenys, atestuoti ir turintys teisę atlikti šiuos darbus teisės aktuose nustatyta tvarka.
​Kokie reikalavimai taikomi norint trijų aukštų daugiabučiame name įsirengti dujinį šildymo katilą?​Techniniai reikalavimai projektuojant ir įrengiant dujų sistemas pastatuose, kuriuose dujų eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 16 bar, yra nustatyti Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse.  
​Ar galima uždengti prieduobę prie dujinės katilinės lango?​Negalima, nes prieduobės prie dujinės katilinės lango paskirtis – sumažinti žalą pastato konstrukcijoms dujų sprogimo atveju.
​Ar galima dujų balioną statyti pastato rūsyje?​Draudžiama dujų balioną statyti rūsiuose ir tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių.
​Kur galėčiau kreiptis dėl dujų balionų utilizavimo?​Dujų balionų utilizavimą gali atlikti įmonės, turinčios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą atestatą, kuriuo suteikiama teisė atlikti suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo darbus. Ar subjektas turi išduotą ir šiuo metu galiojantį atestatą, galite patikrinti interneto svetainėje Licencijų paieškos sistemoje.
​Ar galima daugiabučiame gyvenamajame name (22 butų) įrengti dujinę viryklę ir buitinį 50 l talpos dujų balioną?​Gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą dujų balionų įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai.
​Kas atsako už vartotojo dujų sistemos priežiūrą?​Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 56–57 punktų reikalavimuose įtvirtinta, kad vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai (toliau – vartotojai). Vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką. Dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija.
​Ką daryti jei vartotojo dujų sistema buvo atjungta dėl įsiskolinimų?​Gamtinių tiekimo ir vartojimo taisyklių 157 punkte nustatyta, kad dujų tiekimas vartotojui gali būti apribotas ir (ar) nutrauktas Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, jei, pasirinktinai paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį, faksu, informuojant vartotoją telefonu (skambučiu arba trumpąja žinute) ar kitu sutartyje numatytu būdu įspėjus buitinį vartotoją prieš 15 kalendorinių dienų, nebuitinį vartotoją prieš 10 kalendorinių dienų, jis per šį terminą neatsiskaito už suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas. Prieš apribojant ir (ar) nutraukiant dujų tiekimą atliekamas dujų kiekio matavimo priemonės rodmenų patikrinimas.

Jei dujų tiekimas buvo nutrauktas vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, 6 dalies 1 ir 3 punktų nustatytais atvejais ir Gamtinių tiekimo ir vartojimo taisyklių 158 punktu, dujų tiekimas atnaujinamas, kai vartotojas sumoka įsiskolinimus už dujas ir suteiktas paslaugas bei apmoka skirstymo sistemos operatoriui vartotojo dujų sistemos atjungimo / pajungimo bei kitas su tuo susijusias išlaidas sistemos operatoriaus su Taryba suderintais ir patvirtintais įkainiais. Kai Taryba atjungimo ir pajungimo paslaugos įkainių nėra suderinusi, taikomi skirstymo sistemos operatoriaus nustatyti įkainiai.

Gamtinių dujų tiekimas atnaujinamas tik tada, kai vartotojas padengia įsiskolinimus ir apmoka dujų sistemos atjungimo ir pajungimo išlaidas.
Dėl dujų tiekimo atnaujinimo reikia kreiptis į gamtinių dujų tiekimo įmonę, su kuria esate sudarę gamtinių dujų pirkimo– pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
​Kur kreiptis dėl sugedusios dujinės viryklės?​Sugedus dujiniam prietaisui – dujinei viryklei, dujiniam šildymo katilui ar dujiniam vandens šildytuvui reikia kreiptis į įmones, kurios prekiauja ir remontuoja dujinius prietaisus. Tuo atveju, jeigu dujos bus nevartojimas ilgesnį laiką, apie tai vartotojas turi informuoti gamtinių dujų tiekimo įmonę, su kuria yra sudaręs Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
​Kuomet dujų vartojimas laikomas neteisėtu?​Gamtinių tiekimo ir vartojimo taisyklių 131 punkte nustatyta, jog neteisėtu dujų vartojimu laikoma:
• sugadinta, išmontuota, pakeista ar sunaikinta dujų kiekio matavimo priemonė;
• pažeistos ar nukabintos dujų sistemos plombos, pažeistas dujų kiekio matavimo priemonės papildomos saugos žymuo;
• neteisėtai įrengtas dujų kiekio matavimo priemonės aplankos dujotiekis;
• priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas dujų kiekio matavimo priemonės skaičiavimo įtaisas;
• dujų vartojimas viršijant didžiausią leistiną dujų kiekio matavimo priemonės matuojamą srautą (Qmax);
• neteisėtas prisijungimas prie veikiančių dujotiekių ir (ar) dujotiekių, įrenginių ar įtaisų pažeidimas;
• dujos vartojamos nesudarius Dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo ar Dujų pirkimo–pardavimo ir dujų skirstymo paslaugos sutarties;
• dujos vartojamos pasibaigus dujų kiekio matavimo priemonės metrologinės patikros terminui ir vartotojas nesutinka įleisti skirstymo sistemos operatoriaus darbuotojų ar kitų jo įgaliotų asmenų į vartotojo teritoriją ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti arba pakeisti matavimo priemonę ar fiksuoti jų rodmenis;
• dujos vartojamos, kai tiekimo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus išnaudojusi visas teisines priemones nutraukia dujų tiekimą vartotojui, o vartotojas nesudaro sąlygų fiziniam dujų tiekimo nutraukimui.
​Kas turi instruktuoti buitinius vartotojus, kaip saugiai naudotis dujomis ir dujiniais prietaisais?​Buitinius vartotojus, kaip saugiai naudotis dujomis, instruktuoja dujų įmonės, kurios sudaro dujų pirkimo–pardavimo sutartis su vartotoju, darbuotojai. Instruktavimo metu buitiniam vartotojui turi būti įteikiama atmintinė, kaip saugiai naudotis dujomis.
Kaip naudotis dujiniais prietaisais, instruktuoja dujinius prietaisus montuojantys, paleidimo, derinimo darbus atliekantys ar juos eksploatuojantys asmenys. Pagrindiniai reikalavimai, kaip saugiai eksploatuoti dujinius prietaisus, nurodyti dujinių prietaisų naudojimo instrukcijose.
Buitinis vartotojas, instruktuotas, kaip saugiai naudotis dujomis ir kaip naudotis dujiniais prietaisais, privalo instruktuoti kitus asmenis, kurie naudojasi jo dujiniais prietaisais.
​Kokius darbus draudžiama vykdyti skirstomojo dujotiekio apsaugos zonoje?​Skirstomojo dujotiekio apsaugos zona yra po 2 metrus į abi puses nuo požeminio dujotiekio vamzdyno. Be raštiško leidimo dujotiekių apsaugos zonoje draudžiama vykdyti šiuos darbus:
• kasti žemę giliau kaip 30 cm;
• sodinti medžius ir krūmus;
• vykdyti statybos, rekonstravimo darbus;
• statyti, griauti bet kokius statinius ar įrenginius;
• vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;
• perstatyti dujotiekių įtaisų ženklus, dujotiekius žyminčius stulpelius;
• įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, transporto sustojimo vietas, mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles;
• įrengti stacionarias tvoras ar aptvarus;
• įrengti kelius per vamzdynų trasas;
• dirbti smūginiais mechanizmais, vykdyti sprogdinimo darbus;
• vykdyti vandens telkinių dugno gilinimo darbus;
• vykdyti kitų inžinerinių tinklų statybą betranšėjiniu būdu;
• vykdyti geologinius, geodezijos ir kitus tyrinėjimo darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ar grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu.
​Ar dujų tiekėjas teisėtai reikalauja mokėti už dujų apskaitos prietaiso perkėlimą bute?​Energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

To paties įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 169 punktas nustato, kad vartotojas privalo sumokėti skirstymo sistemos operatoriui vartotojo dujų sistemos atjungimo / pajungimo bei kitas su tuo susijusias išlaidas, kai vartotojo dujų sistemos atjungimas / pajungimas įvykdytas jo prašymu ar Taisyklių 160, 161, 162.4, 162.5, 163.1, 163.3, 163.4 ir 165 punktuose numatytais atvejais.
​Ar būtinai dujų balionas ir dujinė viryklė turi būti sumontuoti vienoje patalpoje?​Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 239 punktas nustato, kad dujų balionų įrenginiai turi būti įrengiami (montuojami) pastatuose arba prie pastato sienų lauke. Montuojant dujų balionų įrenginius pastate, jie turi būti tose pačiose patalpose, kur sumontuoti prie jų pajungti dujiniai prietaisai. Gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų (Taisyklių 1 priedo 14 punktas), kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą dujų balionų įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai. Taisyklių 246 punktas nustato, kad dujų balionų įrenginiai turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo dujinės viryklės ir ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų. Jeigu yra ekranas, saugantis dujų balionų įrenginį nuo įkaitimo, atstumas tarp to įrenginio ir šildymo prietaiso gali būti sumažintas iki 0,5 m. Atstumas tarp dujų balionų įrenginio ir ekrano turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Jeigu dujų balionų įrenginys statomas prieš krosnių kūryklos dureles, atstumas tarp jo ir kūryklos turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių 236 punktas nustato, kad patalpoje dujų balionas gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir 5 m – nuo šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis. Dujų balionas neturi įšilti daugiau kaip iki 45 °C temperatūros.
​Kas kiek laiko turi būti atliktas periodinis buitinių dujų balionų techninės būklės tikrinimas? Kieno lėšomis jis atliekamas?​Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių 287 punktas nustato, kad dujų balionų techninė patikra atliekama ne rečiau kaip kas 5 metai ir yra skirstoma į periodinę ir neeilinę techninę patikrą. Techninė patikra atliekama tik tų dujų balionų, kurie pagaminti ne vėliau kaip prieš 40 metų.