Įeiti
Publikuota: 2015.03.31. Atnaujinta:

Dėl informacijos, susijusios su energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo veikla, teikimo teisinių aspektų


Komisija, siekdama užtikrinti efektyvią reguliuojamų sektorių priežiūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsniu, teikia konsultaciją dėl informacijos, susijusios su energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo veikla, teikimo teisinių aspektų.
Primintina, kad Komisija yra valstybės įstaiga, kuriai pavestas energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklos reguliavimas ir valstybinė energetikos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad institucijai priskiriamų teisių ir įgaliojimų pobūdį bei apimtį lemia institucijos tikslinė paskirtis, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747, 11.2 punkte įtvirtinta, jog Komisija turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įskaitant ir jų turimą Europos Sąjungos institucijų bei kitų valstybių narių disponuojamą informaciją, ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, kurioms kainas ar tarifus nustato (derina) Komisija, visą informaciją, būtiną įstatymų nustatytoms pareigoms atlikti.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, jog energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145, 48 punktas detalizuoja konkrečius sąnaudų straipsnius, kuriems netaikomi jokie informacijos konfidencialumo ar kitokie teikimo tretiesiems asmenims apribojimai. Tai yra, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, šie sąnaudų straipsniai visais atvejais yra vieši:
1) energijos ir (ar) kuro pirkimo sąnaudos; įsigyto biokuro sąnaudos išreiškiamos nurodant pirkto kuro rūšį, sąlyginio kuro kiekį (tne), kainą su transportavimo kaštais (Eur/tne);
2) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos;
3) ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija;
4) darbo apmokėjimas;
5) darbuotojų socialinis draudimas;
6) technologinės sąnaudos ir komerciniai nuostoliai;
7) mokesčiai;
8) palūkanos.
Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų informacija apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša <..> informacija apie geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, paviršinių nuotekų tvarkymą, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į sistemos plėtrą ir renovaciją, paslaugų kainas ir tarifus, jų struktūrą yra vieša (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 36 straipsnio 1 dalis).
Detalesnius viešai skelbtinos informacijos reikalavimus numato Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-761, kuriame nustatyta, kokią informaciją privalo viešinti reguliuojamą veiklą vykdantys asmenys, veikiantys atitinkamuose energetikos sektoriuose.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad bendrovės valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. Dalis valstybės reguliuojamų ūkio subjektų yra sudarę tikslų sąrašą arba apibrėžę kriterijus, pagal kuriuos informacijos turinys laikytinas neviešu. Konfidenciali informacija yra ją sukūrusio asmens nematerialus turtas, kurio specifika lemia ypatingą jos teisinę apsaugą – už konfidencialios informacijos atskleidimą ir neteisėtą jos panaudojimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, o nukentėjusi šalis gali prašyti atlyginti nuostolius.
Atkreiptinas dėmesys, kad reguliuojamų įmonių dokumentuose esanti nuoroda, jog visa pateikta informacija yra konfidenciali, galioja tik iš dalies - informacijai, kuri pagal nurodytus teisės aktus yra vieša, netaikytini jokie konfidencialumo ar teikimo kitiems asmenims draudimai. Ūkio subjektai, vykdydami reguliuojamos veiklos sąlygas, privalo įvertinti galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas ir periodiškai ar pagal atskirą prašymą teikdami reguliuojamų įmonių finansinę ir techninę informaciją Komisijos funkcijoms kainodaros srityje vykdyti teikiamuose dokumentuose turi aiškiai ir teisingai įvardinti, kuri teiktinos informacijos dalis yra laikytina konfidencialia. Tais atvejais, kai informacija, kurios naudojimas pagal vidinę juridinių asmenų tvarką ar sudarytus sandorius yra apribotas dėl siekio apsaugoti ją nuo neteisėto naudojimo, turi būti žymima konfidencialumo žyma. Tačiau jei dalis konfidencialia pažymėtos informacijos yra viešo pobūdžio, tai yra kai teisės aktuose nustatytas teisinis statusas lemia, jog su ja gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys, konfidencialumo žyma gali būti žymima tik likusi tokios informacijos dalis.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ūkio subjektui pateikus konfidencialią informaciją, kuri pagal teisės aktų reikalavimus laikytina vieša, tokia informacija nebus laikoma konfidencialia, nepaisant to, kad ji bus pažymėta konfidencialumo žyma.

Anksčiau Komisijos teiktas konsultacijas teisės aktų klausimais galite rasti čia.