Įeiti
Publikuota: 2015.03.13. Atnaujinta:

Komisija pateikia kovo mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką


Lietuvoje kovo mėn., palyginus su vasariu, fiksuojamas 1,4 proc. vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis. Per metus šilumos kaina sumažėjo 7,5 proc.

Dėl konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų kovo mėn. šiluma daugiausia pigo Kaune – 15 proc. arba 1,07 euro ct/kWh, Elektrėnuose – 5 proc. arba 0,33 euro ct/kWh. Pravieniškėse šilumos kaina mažėjo 7 proc. arba 0,51 ct/kWh.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2015 metais

Šaltinis - Komisija.

2 pav. matyti, kad 2015 m. kovo mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Kaune šilumos kaina per metus mažėjo 25 proc., Šiauliuose – 21 proc., Vilniuje – 5 proc., Klaipėdoje ir Panevėžyje fiksuojamas nežymus šilumos kainos augimas – atitinkamai 2 proc. ir 1 proc.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM


 

Šaltinis - Komisija.

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

2015 m. kovo mėn. mažiausia šilumos kaina fiksuojama Utenoje, didžiausia – Prienuose.

3 pav. Šilumos kainos 2015 m. kovo mėn., ct/kWh su PVM


Skaičiuojant 2015 m. kovo mėn. šilumos kainas buvo naudojamos 2015 m. sausio mėn. kuro kainos. 2015 m. sausį, palyginus su 2014 m. sausiu, gamtinių dujų kaina mažėjo 17 proc. Palyginus 2015 m. sausį su 2014 m. gruodžiu, vidutinė gamtinių dujų kaina sumažėjo 2 proc. Biokuras 2015 m. sausio mėn., palyginus su 2014 m. gruodžio mėn., brango 11 proc., o per metus (2014 m. sausis / 2015 m. sausis) – 7 proc.

4 pav. Šilumos tiekėjų perkamas kuras, Eur/tne.


Šaltinis - Komisija.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

5 pav. matyti, kad nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo ir nuo 2010 m. iki 2013 m. sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.).

Kadangi šiluma gaminama daugiausia iš gamtinių dujų, šio kuro kaina turi didžiausią įtaką šilumos kainų pokyčiui. Kaip matyti iš 5 pav., 2012 m. dėl brangstančių gamtinių dujų buvo stebimas šilumos brangimas, kainų augimą šiek tiek sušvelnino šilumos gamybai naudojamas biokuras. 2013 m., augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2015 metais