Įeiti
Publikuota: 2015.07.10. Atnaujinta:

Komisija pateikia liepos mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką


Liepos mėnesį, palyginti su birželiu, fiksuojamas 2 proc. vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis, per metus kaina mažėjo 7 proc.

Liepą centralizuotai tiekiama šiluma dėl jai gaminti naudojamo didesnio biokuro kiekio labiausiai pigo Druskininkuose – 16 proc. arba 1,22 ct/kWh.  Dėl pigiau įsigyto kuro Visagine šilumos kaina mažėjo 15 proc. (0,88 ct/kWh), Šakiuose – 13 proc. (1,01 ct/kWh).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2015 metais

2 pav. matyti, kad 2015 m. liepos mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Klaipėdos, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Kaune ir Panevėžyje šilumos kaina per metus beveik nekito, Klaipėdoje mažėjo 31 proc., Šiauliuose – 8 proc., Vilniuje – 0,3 proc.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

2015 m. liepos mėn. mažiausia šilumos kaina fiksuojama Klaipėdoje, didžiausia – Prienuose.

3 pav. Šilumos kainos 2015 m. liepos mėn., ct/kWh su PVM

Skaičiuojant 2015 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2015 m. gegužės mėn. kuro kainos. 2015 m. gegužę, palyginus su 2014 m. geguže, gamtinių dujų kaina mažėjo 14 proc. Palyginus 2015 m. gegužę su 2015 m. balandžiu, gamtinės dujos vidutiniškai brango 4 proc. Biokuras 2015 m. gegužės mėn., palyginus su 2015 m. balandžio mėn., pigo 22 proc.,  per metus (2014 m. gegužė/2015 m. gegužė) – 16 proc.

4 pav. Šilumos tiekėjų perkamas kuras, Lt/tne

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

5 pav. matyti, kad nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo ir nuo 2010 iki 2013 m. sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.).

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2015 metais


* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.