Įeiti
Publikuota: 2015.12.23. Atnaujinta:

Dėl biokuro prekybos energijos išteklių biržoje


Komisija, reaguodama į rinkos dalyvių paklausimus dėl energijos išteklių biržoje sudaromų sandorių trukmės ir patirtų faktinių kuro įsigijimo sąnaudų pripažinimo pagrįstomis, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia viešą išaiškinimą.

Sąnaudų už kurą įtraukimo į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą tvarką nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Įstatymas) bei Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad vienas iš Įstatymo tikslų yra kokybiškos šilumos tiekimo šilumos vartotojams užtikrinimas mažiausiomis sąnaudomis. Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Metodikos 58.4.5.2 papunktis numato, kad tuo atveju, kai ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto kuro (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kuro (žaliavos) kaina. Pagal Metodikos 58.4.5.4 papunktį, įsigyjant biokurą Energijos išteklių biržoje, Metodikos 58.4.5.2-58.4.5.3 papunkčiuose nustatytas ribojimas biokuro įsigijimo kainai netaikomas, tai yra, pagrįstomis pripažįstamos tiek mėnesio, ketvirčio ir pusmečio trukmės pristatymo laikotarpių sandoriai, tiek savaitės trukmės pristatymo laikotarpių energijos išteklių biržoje sudaromų sandorių sąnaudos.

Nepaisant aplinkybės, jog energijos išteklių biržoje įsigyto biokuro kaina nėra ribojama, Komisijos vertinimu, ūkio subjektai, vykdydami valstybės reguliuojamą veiklą, visais atvejais turi paisyti esminių reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio veiklos vykdymui. Tai reiškia, kad Įstatymo deklaruojamų tikslų kontekste energijos išteklių biržoje įsigyto biokuro sąnaudų ribojimo netaikymas neatleidžia nuo pareigos dėti visas objektyviai įmanomas ir pagrįstas pastangas užtikrinti, jog biokuras energijos išteklių biržoje būtų įsigytas mažiausiomis sąnaudomis bei nepažeidžiant prekybos energijos išteklių rinkoje nustatytos tvarkos, įskaitant teisės aktuose numatytus piktnaudžiavimo bei manipuliavimo rinka atvejus.

Komisija ragina visus šilumos tiekėjus, perkančius biokurą energijos išteklių biržoje, iš anksto įvertinti biokuro poreikį šildymo sezono metu bei pasirinktos biokuro įsigijimo strategijos galimą įtaką biokuro kainos pokyčiams. Įvertinant šiuo metu susiformavusią biokuro kainą energijos išteklių biržoje akivaizdu, kad per trumpą laikotarpį ženkliai išaugusi biokuro paklausa neigiamai paveikė ir vidutinę biokuro kainą.

Įmonės, visą jiems reikalingą biokuro kiekį įsigyjančios išimtinai savaitės pristatymo laikotarpio sandoriais, rizikuoja, kad esant maksimaliam biokuro poreikiui šildymo sezono metu, per savaitės trukmės laikotarpį biokuro tiekėjai negalės pateikti reikiamo biokuro kiekio. Dar viena minėtos pirkimo strategijos pasekmė – vidutinės savaitės trukmės sandorių kainos didėjimas. Padidėjus savaitės trukmės sandorio kainai nukenčia šilumos tiekimo įmonės, kurios savaitės trukmės sandoriais, pagal poreikį, įsigyja tik trūkstamą biokuro kiekį, kai dėl tam tikrų priežasčių neužtenka mėnesio, ketvirčio ar pusmečio pristatymo sandorių pagrindu tiekiamo biokuro. Tokiu atveju nėra užtikrinamas ir mažiausių sąnaudų principas, įsigyjant energijos išteklius.