Įeiti
Publikuota: 2016.06.13. Atnaujinta:

Komisija pateikia birželio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina birželio mėn. yra 5,04 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su geguže, mažėja 0,98 proc. Per metus šiluma vidutiniškai atpigo 6,24 proc.

Birželį, palyginus su gegužės mėn., labiausiai šiluma pigo AB ,,Prienų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 17,21 proc. (1,64 ct/kWh su PVM), tai lėmė iš biokuro pagaminamas didesnis šilumos kiekis. Dėl sumažėjusios iš nepriklausomų gamintojų pirktos šilumos kainos AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma kainuoja 6,13 proc. (0,29 ct/kWh su PVM) mažiau, dėl pigiau įsigyto medienos kilmės biokuro UAB ,,Ukmergės šiluma" aptarnaujamiems Šventupės gyventojams šilumos kaina sumažėjo 6,04 proc. (0,44 ct/kWh su PVM).

Raseiniuose dėl sumažėjusio realizuojamos šilumos kiekio vartotojai birželio mėn., palyginus su geguže, už šilumą  moka 9,82 proc. (0,54 ct/kWh su PVM) daugiau. Dėl brangiau iš nepriklausomų gamintojų įsigytos šilumos Telšiuose, UAB ,,Litesko" fil. ,,Telšių šiluma" aptarnaujamiems vartotojams, šilumos kaina birželio mėn. didėjo 3,31 proc. (0,24 ct/kWh su PVM), Joniškyje, UAB ,,Fortum Joniškio energija" aptarnaujamiems vartotojams, – 2,43 proc. (0,16 ct/kWh su PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais


Tarp penkių didžiųjų miestų birželio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno (atnaujinta informacija 14.20 val.), daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Birželio mėn., palyginus su geguže, dėl pigiau iš nepriklausomų gamintojų įsigytos šilumos labiausiai šilumos kaina mažėjo AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams. Dėl tos pačios priežasties bei pigiau įsigyto medienos kilmės biokuro UAB ,,Vilniaus energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 2,54 proc. (0,15 ct/kWh su PVM), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams  – 1,49 proc. (0,09 ct/kWh su PVM).

Dėl mažesnės medienos kilmės biokuro kainos AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma pigo 1,95 proc. (0,1 ct/kWh), AB ,,Klaipėdos energija" vartotojams – 0,22 proc. (0,01 ct/kWh su PVM).

 2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM (atnaujinta informacija 14.20 val.)


3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Birželio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (4,15 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,25 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. birželio mėn., ct/kWh su PVM


Skaičiuojant 2016 m. birželio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. balandžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto – nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5 procentinio punkto – nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.