Įeiti
Publikuota: 2016.09.08. Atnaujinta:

Komisija pateikia rugsėjo mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugsėjo mėn. yra 4,72 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugpjūčiu, mažėja 1,05 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 7,99 proc.

Rugsėjį, palyginus su rugpjūčio mėn., labiausiai šiluma atpigo UAB ,,Plungės šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 10,26 proc. (0,62 ct/kWh su PVM), bendrovei pradėjus daugiau šilumos gaminti iš biokuro. Dėl sumažėjusios iš nepriklausomų gamintojų pirktos šilumos kainos UAB ,,Litesko" fil. ,,Telšių šiluma" aptarnaujamiems vartotojams šiluma kainuoja 9,20 proc. (0,68 ct/kWh su PVM) mažiau, AB ,,Jonavos šilumos tinklai" pigiau įsigijus biokurą, vartotojai už šilumą moka 3,43 proc. (0,18 ct/kWh su PVM) mažiau.  

UAB ,,Pakruojo šiluma" aptarnaujamiems vartotojams rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, už šilumą reikia mokėti 6,04 proc. (0,44 ct/kWh su PVM) daugiau, UAB ,,Lazdijų šiluma" ir  UAB ,,Varėnos šiluma" aptarnaujamiems vartotojams – atitinkamai  2,56 proc. (0,15 ct/kWh su PVM) ir 1,42 proc. (0,07 ct/kWh su PVM) daugiau. Tai lėmė padidėjusi biokuro kaina.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2016 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su rugpjūčiu, rugsėjo mėn. dėl pigesnio biokuro AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma pigo 1,90 proc. (0,11 ct/kWh su PVM), UAB ,,Vilniaus energija" vartotojams – 1,65 proc. (0,09 ct/kWh su PVM). Dėl sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainos AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 1,49 proc. (0,07 ct/kWh su PVM).

AB ,,Klaipėdos energija" brangiau įsigijo šilumą iš nepriklausomų gamintojų, todėl fiksuojamas nežymus – 0,99 proc. (0,04 ct/kWh su PVM) – šilumos kainos augimas, AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina nesikeitė.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Rugsėjo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (3,85 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,86 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. rugsėjo mėn., ct/kWh su PVM

 

Skaičiuojant 2016 m. rugsėjo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. liepos mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.