Įeiti
Publikuota: 2016.10.10. Atnaujinta: 2016.10.17

Komisija pateikia spalio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalio mėn. yra 4,84 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugsėju, didėja 2,54 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 3,97 proc.

Spalį, palyginus su rugsėjo mėn., labiausiai šiluma atpigo UAB ,,Šalčininkų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 11,48 proc. (0,79 ct/kWh su PVM). Tai iš esmės lėmė perskaičiuojant šilumos kainą įvertintos praėjusiais laikotarpiais bendrovės gautos papildomos pajamos už kurą – dabar atitinkamai sumažinta šilumos kaina vartotojams. Komisijai patvirtinus naujas bazines kainas ir sumažinus šilumos tiekimo veiklai vykdyti reikalingas sąnaudas, UAB ,,Nemenčinės komunalininkas" aptarnaujamiems vartotojams šildymas pinga 11,42 proc. (0,94 ct/kWh su PVM), UAB ,,Fortum Joniškio energija" – 6,86 proc. (0,43 ct/kWh su PVM).

Klaipėdoje vienam didžiausių nepriklausomų šilumos gamintojų dėl remonto darbų sustabdžius veiklą, AB ,,Klaipėdos energija" brangiau įsigijo šilumą ir dėl to bendrovės aptarnaujami vartotojai spalio mėn., palyginus su rugsėju, už šilumą moka 9,78 proc. (0,40 ct/kWh su PVM) daugiau. Dėl sumažėjusios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų AB ,,Kauno energija" taip pat brangiau pirko šilumą, atitinkamai 8,39 proc. (0,35 ct/kWh su PVM) didėjo kaina aptarnaujamiems vartotojams. UAB ,,Mažeikių šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams fiksuojamas 5,36 proc. (0,25 ct/kWh su PVM) šilumos kainos pokytis.  

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2016 metais

 

Tarp penkių didžiųjų miestų spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su rugsėju, spalio mėn. išaugo nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos, todėl AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 9,78 proc. (0,40 ct/kWh su PVM), AB ,,Kauno energija" vartotojams – 8,39 proc. (0,35 ct/kWh su PVM), UAB ,,Vilniaus energija" vartotojams – 2,61 proc. (0,14 ct/kWh su PVM), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams kaina kito nežymiai – 0,22 proc. (0,01 ct/kWh su PVM). AB ,,Panevėžio energija" šilumos kaina nesikeitė.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Spalio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Visagine (3,99 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,79 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. spalio mėn., ct/kWh su PVM (atnaujinta 2016-10-17)

 

Skaičiuojant 2016 m. spalio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. rugpjūčio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.