Įeiti
Publikuota: 2016.02.11. Atnaujinta:

Komisija pateikia vasario mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn. yra 5,71 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausiu, mažėja 1,38 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 7,90 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2016 metais


Palyginus su sausio mėn., vasarį labiausiai šiluma atpigo vartotojams Visagine – 25,99 proc. (1,84 ct/kWh su PVM), tai lėmė išaugusi biokuro dalis VĮ „Visagino energija" kuro struktūroje, dėl ko sumažėjo šilumos gamybos sąnaudos. Dėl pigiau įsigytų gamtinių dujų Trakuose šiluma kainuoja 13,05 proc. (1,05 ct/kWh su PVM) pigiau, Akmenėje fiksuojama 6,77 proc. (0,43 ct/kWh su PVM) mažesnė kaina.

Daugiausiai šiluma brango UAB ,,Litesko" fil. ,,Biržų šiluma" aptarnaujamiems vartotojams –13,76 proc. (1,21 ct/kWh su PVM). Tai lėmė perskaičiuojant bendrovės šilumos kainą įvertintos praėjusiais laikotarpiais negautos pajamos už kurą, kurios susidarė dėl faktinių ir įskaičiuotų kainų skirtumo, bei sumažėjęs realizuojamos šilumos kiekis. Birštone ir Pakruojyje fiksuojamas kiek didesnis nei 4 proc. šilumos kainos pokytis.

Vasario mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Vasario mėn., palyginus su sausiu, UAB ,,Kauno energija" Kauno mieste aptarnaujamiems vartotojams dėl pigiau įsigyto kuro šiluma atpigo 0,5 proc., UAB „Vilniaus energija" ir AB ,,Šiaulių energija" kainos nesikeitė. Klaipėdoje dėl išaugusio šilumos poreikio padidėjus nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainai, UAB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 2,13 proc. Panevėžiečiai, kuriems šilumą tiekia UAB ,,Panevėžio energija", vasario mėn. palyginus su sausiu, už šilumą moka 2,16 proc. daugiau, tai lėmė padidėjusios dujų žaliavos ir biokuro žaliavos transportavimo kainos bei sumažėjusi kompensacija vartotojams, kurią bendrovė dengia iš savo pelno.

Komisijos duomenimis, per metus šilumos kaina Kaune mažėjo – 14,89 proc., Klaipėdoje – 13,51 proc., Panevėžyje – 6,53 proc., Šiauliuose – 5,21 proc., Vilniuje – 4,86 proc.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).

Vasario mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenos rajone, didžiausia – Biržų rajone.

3 pav. Šilumos kainos 2016 m. vasario mėn., ct/kWh su PVM

 

Skaičiuojant 2016 m. vasario mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2015 m. gruodžio mėn. kuro kainos. 2015 m. gruodį, palyginus su 2014 m. gruodžiu, gamtinių dujų žaliavos kaina (be transportavimo sąnaudų) mažėjo 3,61 proc. Palyginus 2015 m. gruodį su 2015 m. lapkričiu, vidutinė gamtinių dujų žaliavos kaina (be transportavimo sąnaudų) mažėjo 2,54 proc. Biokuras 2015 m. gruodžio mėn., palyginus su 2015 m. lapkričio mėn., brango 7,18 proc., o per metus (2015 m. gruodis/2014 m. gruodi) atpigo 21,34 proc.

4 pav. Šilumos tiekėjų perkamas kuras, Eur/tne

 

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto, nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5 procentinio punkto, nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2016 metais

 

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.