Įeiti
Publikuota: 2017.12.12. Atnaujinta:

Pateikiame gruodžio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodžio mėn. yra 5,08 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su lapkričio mėn., didėja 1,8 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina padidėjo 6,72 proc.

Dėl pigiau įsigyto biokuro gruodį, palyginus su lapkričio mėn., UAB „Raseinių šilumos tinklai" aptarnaujantiems vartotojams šiluma pigo 4,34 proc. (0,25 ct/kWh be PVM), dėl mažesnės gamtinių dujų ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainos nežymiai atpigo šiluma UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis aptarnaujantiems vartotojams – 2,81 proc. (0,14 ct/kWh be PVM).

Gruodį, palyginus su lapkričio mėn., dėl padidėjusios kuro (žaliavos) kainos (medienos kilmės biokuro ir medienos granulių), didėjo UAB „Šilalės šilumos tinklai" šilumos kaina – 12,5 proc. (0,59 ct/kWh be PVM), UAB „Plungės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 8,45 proc. (0,45 ct/kWh be PVM) brangiau.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais (atsisiųskite)


Tarp penkių didžiųjų miestų gruodžio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su lapkričio mėn., gruodį AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 7,35 proc. (per metus kaina padidėjo 6,57 proc.)., AB ,,Kauno energija" vartotojams šiluma brango 6,12 proc. (per metus kaina padidėjo 3,17 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams šiluma brango 1,75 proc. (per metus kaina padidėjo 0,97 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 0,19 proc. (per metus kaina padidėjo 11,18 proc.). Vilniaus miesto vartotojams (dabar aptarnauja AB „Vilniaus šilumos tinklai") gruodžio mėn., palyginus su lapkričiu, šilumos kaina mažėjo 2,75 proc. (per metus kaina padidėjo 16,46 proc.)

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Gruodžio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,33 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,32 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. gruodžio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2017 m. gruodžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. spalio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais (atsisiųskite)