Įeiti
Publikuota: 2017.03.17. Atnaujinta:

Dėl papildomos kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitikimo dedamosios skaičiavimo


Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsniu, parengė ir teikia viešąjį išaiškinimą dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimo apskaičiavimo.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad vienas iš Įstatymo tikslų – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos" (toliau – Metodika), 76 punktas numato, kad tuo atveju, kai ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir perskaičiavimo metu.

Metodikos 76.9 papunktis nustato, kad skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra (Metodikos 58.4.1 papunktis), išskyrus Metodikos 76.10 papunktį, šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 papunktis), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 papunktis), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 papunktis) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 papunktis).

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Metodikos 76.9 punktu, Komisija ribos (mažins) faktines sąnaudas už kurą ir (ar) įsigyjamos šilumos sąnaudas tais atvejais, kai faktinės sąnaudos bus didesnės už sąnaudas, apskaičiuotas pritaikius: bazinę kuro struktūrą (Metodikos 58.4.1 papunktis), išskyrus Metodikos 76.10 papunktį; ir (ar) šilumos nuostolių apimtį (Metodikos 58.4.4 papunktis); ir (ar) lyginamąsias kuro sąnaudas (Metodikos 58.4.7 papunktis); ir (ar) kuro kainas (Metodikos 58.4.5 papunktis) ir pirktos šilumos kainas (Metodikos 58.3.1 papunktis). Pažymėtina, kad faktinėmis sąnaudomis yra laikomos tos sąnaudos, kurias ūkio subjektai ataskaitiniu laikotarpiu patyrė faktiškai. Šios sąnaudos nurodomos Metodikos 22 priede, teikiant Komisijai šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektus.

Komisija, siekdama tinkamai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, t. y. užtikrinti, kad šilumos kainos būtų grindžiamos ūkio subjekto būtinosiomis sąnaudomis, atkreipia dėmesį, kad jei šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu ūkio subjektas pradeda supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, t. y. galiojančioje kainoje (kainos dedamosiose) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo sąnaudos nėra įvertintos ir dėl to šilumos tiekėjo faktinė kuro struktūra neatitinka šilumos kainoje nustatytos optimalios kuro struktūros, šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų vertinimas turi būti atliekamas šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu, vertinant faktines kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, dar kartą pažymime, kad, atliekant papildomos kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitikimo dedamosios skaičiavimus, ūkio subjekto faktinėms sąnaudoms kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti taikomi Metodikos 76.9 papunktyje nustatyti ribojimai, kurių tikslas yra užtikrinti, kad dengiamose sąnaudose neatsidurtų nebūtinosios sąnaudos. Pavyzdžiui, jeigu pagal bazinę kuro struktūrą, vadovaujantis Metodikos 58.4.1 papunkčiu, apskaičiuotos kuro įsigijimo sąnaudos yra didesnės nei bendrovės faktiškai patirtos sąnaudos kurui įsigyti, Metodikos 58.4.1 papunktyje numatytas koregavimas nėra taikomas. Analogiškai vertinami ir Metodikos 58.3.1, 58.4.4, 58.4.5, 58.4.7 papunkčiuose nustatyti ribojimai.

Toks papildomos kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitikimo dedamosios skaičiavimo būdas užtikrins, kad ūkio subjektas negautų papildomų pajamų dėl nuo ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių, pavyzdžiui, lauko oro temperatūros svyravimų arba pokyčių šilumos rinkoje, bei leis įgyvendinti Įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų principą.

Komisija pažymi, kad šiame išaiškinime pateiktos nuostatos dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimo apskaičiavimo taikomos tiek ūkio subjektų šiuo metu pateiktiems, tiek būsimiems šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo projektams.