Įeiti
Publikuota: 2017.11.10. Atnaujinta:

Lapkričio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. yra 4,99 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su spalio mėn., didėja 6,17 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 0,6 proc.

Lapkritį, palyginus su spalio mėn., Komisijai nustačius naujas šilumos bazinės kainos dedamąsias, UAB „Šilutės šilumos tinklai" aptarnaujantiems vartotojams šiluma atpigo 12,50 proc. (0,57 ct/kWh be PVM). Dėl mažesnės gamtinių dujų transportavimo kainos lapkričio mėn. UAB „Nemenčinės komunalininkas" vartotojams taikoma 7,18 proc. (0,50 ct/kWh be PVM) mažesnė šilumos kaina.

Palyginus su spalio mėn., lapkritį AB „Klaipėdos energija" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 24,64 proc. (1,02 ct/kWh be PVM) brangiau, AB „Kauno energija" vartotojams šilumos kaina didėjo 15,29 proc. (0,65 ct/kWh be PVM). Šiuose miestuose šiluma brango dėl padidėjusios biokuro kainos bei, sumažėjus konkurencijai, iš nepriklausomų šilumos gamintojų brangiau įsigytos šilumos.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais (atsisiųskite)


Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai.

Palyginus su spalio mėn., lapkritį AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 24,64 proc. (per metus kaina padidėjo 16,74 proc.), AB ,,Kauno energija" vartotojams šiluma brango 15,29 proc. (per metus kaina padidėjo 0,62 proc.), AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma – 12,40 proc. (per metus kaina sumažėjo 4,23 proc.). Vilniaus miesto vartotojams (dabar aptarnauja AB „Vilniaus šilumos tinklai") – 1,72 proc. (per metus kaina sumažėjo 7,25 proc.). AB ,,Panevėžio energija" vartotojams lapkritį, palyginus su spalio mėn., šilumos kaina nesikeitė (per metus kaina sumažėjo 0,96 proc.).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)


3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Lapkričio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,24 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,21 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. lapkričio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)


Skaičiuojant 2017 m. lapkričio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. rugsėjo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais (atsisiųskite)


Pastaba: nuo 2014 – 2017 metų rodoma į kainą įskaičiuota kuro struktūra.