Įeiti
Publikuota: 2017.07.10. Atnaujinta:

Komisija pateikia liepos mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


​Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina liepos mėn. yra 4,47 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su birželio mėn., mažėja 1,97 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 8,02 proc.

Liepos mėn., palyginus su birželiu, dėl pigiau įsigyto biokuro ir sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainos šiluma atpigo AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams – 5,88 proc. (0,25 ct/kWh be PVM). Dėl pigesnio biokuro UAB „Lazdijų šiluma“ tiekiamos šilumos kaina mažėja 5,76 proc. (0,34 ct/kWh be PVM), UAB „Ukmergės šiluma“ Šventupės gyvenvietėje – 4,44 proc. (0,32 ct/kWh be PVM).

Dėl brangiau iš nepriklausomų gamintojų įsigytos šilumos energijos UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ aptarnaujami vartotojai liepos mėn., palyginus su birželio mėn., už šilumą moka 9,30 proc. (0,61 ct/kWh be PVM) daugiau. Palyginus su birželiu, liepą 2,00 proc. (0,10 ct/kWh be PVM) šiluma brango UAB „Birštono šiluma“ aptarnaujamiems vartotojams.


1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 metais (atsisiųskite)

1-pav.png

Šaltinis – Komisija.

Tarp penkių didžiųjų miestų liepos mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių* (šilumos kaina nustatyta 2016 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-277), daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Liepą, palyginus su birželio mėn., visuose didžiuosiuose miestuose šiluma kainos mažėja: AB ,,Kauno energija“ – 1,49 proc. (per metus šilumos kaina sumažėjo 3,87 proc.), AB „Šiaulių energija“ – 3,30 proc. (per metus šilumos kaina sumažėjo 18,35 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 1,66 proc. (per metus šilumos kaina sumažėjo 18,02 proc.), AB „Klaipėdos energija“ – 5,88 proc. (per metus šilumos kaina padidėjo 1,60 proc.), AB „Panevėžio energija“– 1,31 proc. (per metus šilumos kaina sumažėjo – 0,19 proc.)


2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

2-pav.png

Šaltinis – Komisija.

 3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Liepos mėn. mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose (4,31 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (10,19 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras (granulės), tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl sumažėjusio realizuojamos šilumos kiekio bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. liepos mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

3-pav.png

Šaltinis – Komisija.

Skaičiuojant 2017 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. gegužės mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.


4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 metais (atsisiųskite)

4-pav.png

Šaltinis – Komisija.

Pastaba: nuo 2014 – 2017 metų rodoma į kainą įskaičiuota kuro struktūra.

* Patogiai grafikų peržiūrai rekomenduojame naudoti Mozilla Firefox ir Chrome naršykles.