Įeiti
Publikuota: 2017.08.07. Atnaujinta:

Komisija pateikia rugpjūčio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūčio mėn. yra 4,45 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su liepa., mažėja 0,45 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 6,71 proc.

Rugpjūčio mėn., palyginus su liepa, labiausiai – 22,71 proc. (1,29 ct/kWh be PVM) – šiluma atpigo UAB „Akmenės energija" aptarnaujantiems vartotojams – bendrovei nustatyta nauja bazinė šilumos kaina, taip pat įvertintos anksčiau gautos papildomos pajamos, kurios turi būti grąžintos vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais. Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 11,98 proc. (0,86 ct/kWh be PVM).

UAB „Ukmergės šiluma" brangiau įsigijus biokurą, Šventupės gyvenvietės vartotojai rugpjūčio mėn., palyginus su liepa, už šilumą moka 3,04 proc. (0,20 ct/kWh be PVM) daugiau, nepriklausomiems šilumos gamintojams aukcione pasiūlius aukštesnę šilumos gamybos kainą*, AB „Klaipėdos energija" vartotojams šilumos kaina padidėjo 2,89 proc. (0,11 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2017 m. (atsisiųskite)

 

Tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūčio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių (šilumos kaina nustatyta 2016 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-277), daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Rugpjūtį, palyginus su liepa, AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma pigo 5,10 proc. (per metus kaina sumažėjo 5,28 proc.).

Palyginus su liepa, rugpjūčio mėn. AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujantiems vartotojams šiluma brango 2,89 proc. (per metus kaina padidėjo 5,11 proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams – 0,84 proc. (per metus kaina sumažėjo 16,71 proc.), AB ,,Kauno energija" vartotojams – 0,76 proc. (per metus kaina padidėjo 4,44 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 0,72 proc. (per metus kaina sumažėjo 16,60 proc.**).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Rugpjūčio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose (4,34 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,95 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2017 m. rugpjūčio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2017 m. rugpjūčio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. birželio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2017 m. (atsisiųskite)

 

Pastaba: nuo 2014–2017 m. rodoma į kainą įskaičiuota kuro struktūra.

 

 

*Pastaba: šilumos tiekėjas perka šilumą už tą kainą, kurią aukcione pasiūlo nepriklausomas šilumos gamintojas.
** Iki 2017 kovo 29 d. Vilniuje šilumos tiekimo veiklą vykdė UAB „Vilniaus energija".