Įeiti
Publikuota: 2018.02.09. Atnaujinta:

Vasario mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn. yra 5,21 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausio mėn., yra nežymiai didesnė (0,39 proc.). Per metus (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris) vidutinė šilumos kaina didėjo 6,98 proc.

Vasario mėn., palyginus su sausiu, Pakruojo gyventojai už šilumą moka 14,57 proc. (1,03 ct/kWh be PVM) mažiau – Komisija, nustatydama naujas UAB „Pakruojo šiluma" bazines šilumos kainas, sumažino veiklos sąnaudas, taip pat pradėta grąžinti susidariusi permoka už kurą (0,42 ct/kWh kainą mažinanti kompensacija bus taikoma 24 mėn.). Mažiau už šilumą moka ir UAB „Fortum Joniškio energija" aptarnaujami vartotojai – 4,74 proc. (0,32 ct/kWh be PVM), jiems šiluma pinga bendrovei pigiau įsigijus biokurą ir pradėjus grąžinti permoką dėl kuro kainų skirtumo (kompensacija bus taikoma 12 mėn., ji šilumos kainą mažina 0,45 ct/kWh). Prienuose, Komisijai vienašališkai nustačius šilumos kainą, vartotojams pradėta grąžinti permoka už kurą, dėl to už šilumą jie moka 6,91 proc. (0,46 ct/kWh be PVM) mažiau (kainą mažinanti kompensacija 0,01 ct/kWh bus taikoma 12 mėn., 0,61 ct/kWh – 60 mėn.).

Vasarį, palyginus su sausio mėn., Radviliškio vartotojai už šilumą moka 8,45 proc. (0,43 ct/kWh be PVM) daugiau: UAB „Radviliškio šiluma" baigė grąžinti permoką už kurą – ji buvo taikoma 12 mėn. ir šilumos kainą mažino 0,39 ct/kWh, taip pat brangiau įsigijo kurą. UAB „Raseinių šilumos tinklai" aptarnaujantiems vartotojams dėl didesnės biokuro kainos šiluma brango 8,78 proc. (0,44 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 m. (atsisiųskite)

 

Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai.

Palyginus su sausio mėn., vasarį AB ,,Šiaulių energija" vartotojams šiluma brango 1,6 proc. (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris –  kaina didėjo 7,77 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams šiluma brango 0,57 proc. (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris – kaina didėjo 1,54 proc.), Vilniaus miesto vartotojams (dabar aptarnauja AB „Vilniaus šilumos tinklai") šiluma brango 0,22 proc. (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris –  kaina didėjo 16,29 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 0,19 proc. (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris – kaina didėjo 11,91 proc.). AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams vasario mėn., palyginus su sausio mėn., šilumos kaina mažėjo 0,88 proc. (2017 m. vasaris/2018 m. vasaris – kaina didėjo 7,05 proc.).

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Vasario mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,39 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,49 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2018 m. vasario mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2018 m. vasario mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. gruodžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m. (atsisiųskite)