Įeiti
Publikuota: 2020.03.17. Atnaujinta:

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai


Vidutinė šilumos kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,49 ct/kWh (be PVM). Palyginus su vasario mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 6,07 proc., per metus (2020 m. kovas / 2019 m. kovas) – 18,07 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia kovo mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. kovo mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 42 proc. mažesnė.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. sausio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 138,84 Eur/tne yra 3,57 proc. mažesnė nei į vasario mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. gruodžio mėn. biokuro kaina (143,98 Eur/tne). Per metus (2020 m. sausis / 2019 m. sausis) biokuro kaina mažėjo 32,6 proc.

Į kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (401,09 Eur/tne), palyginus su į vasario mėn. šilumos kainas įskaičiuota (441,17 Eur/tne), mažėjo 9,08 proc. Per metus (2020 m. sausis / 2019 m. sausis) gamtinės dujos atpigo 24,4 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)


Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų kovo mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Palyginus su vasario mėn., šilumos kaina 3–11 proc. mažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, per metus (2020 m. kovas/ 2019 m. kovas) – 13–24 proc.

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Kovo mėn., palyginus su vasario mėn., šilumos kaina AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams mažėja 11,19 proc. (2020 m. kovo mėn., palyginus su 2019 m. kovo mėn., kaina mažėja 20,70 proc.), AB Vilniaus šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 8,47 proc. (2020 m. kovo mėn., palyginus su 2019 m. kovo mėn., kaina mažėja 23,78 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 6,62 proc. (2020 m. kovo mėn., palyginus su 2019 m. kovo mėn., kaina mažėja 17,86 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 4,13  proc. (2020 m. kovo mėn., palyginus su 2019 m. kovo mėn., kaina mažėja 13,21 proc.), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 2,75 proc. (2020 m. kovo mėn., palyginus su 2019 m. kovo mėn., kaina mažėja 15,82 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse

Kovo mėn. mažiausiai už šilumą moka UAB „Utenos šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai (4,03 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (8,93 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Lietuvos savivaldybėse šilumos kainų pokytį lėmė kuro kainos. Kovo mėn., palyginus su vasariu, dėl mažesnių gamtinių dujų kainų apie 10 proc. šilumos kaina mažėja UAB „Nemėžio komunalininkas" ir Balterma ir ko, UAB aptarnaujamiems vartotojams. UAB „Litesko" filialui „Druskininkų šiluma" brangiau įsigijus biokurą ir gamtines dujas, vartotojams šiluma nežymiai brangsta (3,17 proc.).

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. kovo mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)


Kuro struktūra

Skaičiuojant 2020 m. kovo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. sausio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. kovo mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,01 proc., gamtinės dujos – 29,53 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)