Įeiti
Publikuota: 2018.06.12. Atnaujinta: 2012.06.12

Birželio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina birželio mėn. yra 4,54 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gegužės mėn., mažėja 4,42 proc. Per metus (nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 0,44 proc.

Komisijai vienašališkai nustačius naujas šilumos kainos dedamąsias, birželio mėn., palyginus su gegužės mėn., 13,64 proc. (0,72 ct/kWh be PVM) mažėjo UAB „Tauragės šilumos tinklai“ šilumos kaina ir vartotojams 12 mėn. laikotarpiu bus grąžinama 0,39 ct/kWh susidariusi permoka už kurą. Dėl atpigusio biokuro ir mažesnės gamtinių dujų kainos, birželio mėn., palyginus su gegužės mėn., 11,11 proc. (0,54 ct/kWh be PVM) mažėjo centralizuotai tiekiamos šilumos kaina UAB „Radviliškio šiluma“, 10,96 proc. (0,71 ct/kWh) už šilumą mažiau moka UAB „Pakruojo šiluma“ aptarnaujami vartotojai.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)

Vidutine_silumos_kaina_Lietuvoje_18-06.png

Šaltinis – Komisija.

Tarp penkių didžiųjų miestų birželio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su gegužės mėn., birželio mėn., Vilniaus miesto vartotojams šilumos kaina mažėjo 6,71 proc. (2018 m. birželio mėn., palyginus su 2017 m. birželio mėn., kaina didėjo 2,38 proc.), AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 5,25 proc. (2018 m. birželio mėn., palyginus su 2017 m. birželio mėn., kaina mažėjo 10,42 proc.), AB „Šiaulių energija“ vartotojams – 4,47 proc. (2018 m. birželio mėn., palyginus su 2017 m. birželio mėn., kaina didėjo 15,09 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams – 3,05 proc. (2018 m. birželio mėn., palyginus su 2017 m. birželio mėn., kaina mažėjo 5,22 proc.).

Birželio mėn., palyginus su balandžio mėn., nežymiai – 3,02 proc. (2018 m. birželio mėn., palyginus su 2017 m. birželio mėn., kaina didėjo 0,99 proc.) brango šiluma AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams.

2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

5_Lietuvos_miestai_18-06.png

Šaltinis – Komisija.

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Birželio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (3,83 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,06 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

3 pav. Šilumos kainos 2018 m. birželio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

LTU_18-06.png

Šaltinis – Komisija. 

Skaičiuojant 2018 m. birželio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. balandžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.

4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m. (atsisiųskite)

Kuro struktūra_06.png

 Šaltinis – Komisija.