Įeiti
Publikuota: 2019.08.12. Atnaujinta:

Rugpjūčio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia rugpjūčio mėn. vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Lietuvoje –  4,12 ct/kWh (be PVM), kuri, palyginus su liepos mėn., yra 2,60 proc. mažesnė. Per metus (nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 6,36 proc.

Rugpjūčio mėn., palyginus su liepa, dėl mažesnės gamtinių dujų kainos ir pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų labiausiai mažėja AB „Klaipėdos energija" tiekiamos šilumos kaina – 12,34 proc. (0,38 ct/kWh be PVM), UAB „Plungės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 10,84 proc. (0,66 ct/kWh be PVM) mažiau.

UAB „Akmenės energija" aptarnaujamiems vartotojams rugpjūčio mėn., palyginus su liepa, šilumos kaina didėja 14,25 proc. (0,63 ct/kWh be PVM): bendrovė grąžino vartotojams susidariusį skirtumą dėl kuro įsigijimo sąnaudų (24 mėn. buvo taikoma 0,35 ct/kWh šilumos kainą mažinanti kompensacija) ir dėl investicijų grąžos (24 mėn. buvo taikoma 0,40 ct/kWh šilumos kainą mažinanti kompensacija). UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" brangiau įsigijo šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, todėl vartotojams šilumos kaina didėja 12,61 proc. (0,55 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Į 2019 m. rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. birželio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 117,55 Eur/tne yra 4,91 proc. mažesnė nei į liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. gegužės mėn. biokuro kaina (123,62 Eur/tne). Į rugpjūčio mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (393,90 Eur/tne), palyginus su į liepos mėn. šilumos kainą įskaičiuota (418,00Eur/tne), mažėja 5,77 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūčio mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su liepos mėn., rugpjūčio mėn. AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 12,34 proc. (2019 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2018 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėjo 26,03 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 3,54 proc. (2019 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2018 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėjo 10,56 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 2,84 proc. (2019 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2018 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėjo 7,69 proc.), AB „Panevėžio energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 2,31 proc. (2019 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2018 m. rugpjūčio mėn., kaina didėjo 2,01 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams rugpjūčio mėn., lyginant su liepos mėn., šilumos kaina didėja 2,34 proc. (2019 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2018 m. rugpjūčio mėn., kaina mažėjo 1,13 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvoje

Rugpjūčio mėn. mažiausia šilumos kaina yra AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams (2,94 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,58 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažo realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal VERT licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. rugpjūčio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)


Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. rugpjūčio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. birželio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos VERT skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos VERT tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos LR Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. rugpjūčio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,92 proc., gamtinės dujos – 30,53 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)