Įeiti
Publikuota: 2019.02.11. Atnaujinta:

Vasario mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vasario mėn., palyginus su sausio mėn., vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina išlieka nepakitusi – 5,50 ct/kWh (be PVM). Per metus (nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. vasario mėn.) vidutinė šilumos kaina didėjo 5,57 proc.

Birštono vartotojams vasario mėn., palyginus su sausiu, šilumos kaina mažėja 5,03 proc. (0,27 ct/kWh be PVM) – Komisija vienašališkai nustatė UAB „Birštono šiluma" tiekiamos šilumos kainas ir dėl papildomai gautų pajamų, susidariusių dėl šilumos kainoje įskaičiuotų bei faktiškai patirtų kuro sąnaudų skirtumo, nustatė -0,16 ct/kWh šilumos kainą mažinančią kompensaciją, kuri bus taikoma 24 mėnesius. UAB „Mažeikių šilumos tinklai" pigiau įsigijus biokurą, aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 4,53 proc. (0,25 ct/kWh be PVM).

Šaltuoju metų sezonu išaugus šilumos poreikiui, didėja ir iš  nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kaina. Dėl to vasario mėn., palyginus su sausiu, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" tiekiamos šilumos kaina didėjo 8,40 proc. (0,45 ct/kWh be PVM). UAB „Utenos šilumos tinklai" baigus grąžinti papildomai gautas pajamas dėl investicijų grąžos skirtumo (nuo vasario mėn. netaikoma 2 metus galiojusi šilumos kainą mažinanti kompensacija), vartotojams šilumos kaina didėja  8,25 proc. (0,33 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Stebimas nežymus biokuro kainų mažėjimas: į 2019 m. vasario mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. gruodžio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 215,6 Eur/tne yra 0,9 proc. mažesnė nei į sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė lapkričio mėn. biokuro kaina (217,5 Eur/tne). Į vasario mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (511,48 Eur/tne) nesikeičia.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųkite)

 

Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su sausio mėn., vasario mėn. AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 0,92 proc. (2019 m. vasario mėn., palyginus su 2018 m. vasario mėn., kaina didėjo 3,99 proc.), AB ,,Kauno energija" vartotojams kaina didėjo 0,18 proc. (2019 m. vasario mėn., palyginus su 2018 m. vasario mėn., kaina mažėjo 2,31 proc.), AB ,,Vilniaus šilumos tinklai" ir AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams vasario mėn. šilumos kainos nesikeitė. Per metus Šiauliuose (2019 m. sausio mėn., palyginus su 2018 m. sausio mėn.), šilumos kaina didėjo 10,81 proc., Vilniuje – 9,91 proc. AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams sausio mėn. šilumos kaina mažėjo 3,26 proc. (2019 m. vasario mėn., palyginus su 2018 m. vasario mėn., kaina didėjo 6,43 proc.).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos energija" taiko Komisijos vienašališku sprendimu nustatytą naują bazinę šilumos kainą, AB „Kauno energija" naują bazinę šilumos kainą pradėjo taikyti 2018 m. gruodžio 1 d.

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvoje

Vasario mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,72 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,86 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. vasario mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)


Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. vasario mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. gruodžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. vasario mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,40 proc., gamtinės dujos – 31,05 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)