Įeiti
Publikuota: 2020.01.13. Atnaujinta:

Sausio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 4,77 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžio mėn., didėja 2,36 proc. Per metus (2019 m. sausio mėn./2020 m. sausio mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 13,27 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Į 2020 m. sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. lapkričio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 145,00 Eur/tne yra 4,99 proc. didesnė nei į gruodžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. spalio mėn. biokuro kaina (138,11 Eur/tne).

Į sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (427,72 Eur/tne), palyginus su į gruodžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota (400,69 Eur/tne), didėja 6,75 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)


Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, yra taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, toliau tekste gyventojų mokama kaina už šilumos energiją nurodoma su 9 proc. PVM.

Tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. mažiausia už šilumą moka Vilniaus, daugiausia – Panevėžio gyventojai.

Sausio mėn., palyginus su gruodžiu, šilumos kaina nežymiai (0,97 proc.) mažėja AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 13,87 proc.). AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 3,20  proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 13,41 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 3,27 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 14,75 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 4,38 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 16,25 proc.), AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 4,86 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 11,38 proc.).

Šilumos kainų pokytį didžiuosiuose miestuose iš esmės lėmė kuro (biokuro ir gamtinių dujų) ir / ar iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kainų pokyčiai.

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse

Visos Lietuvos mastu sausio mėn. mažiausia už šilumą moka UAB „Utenos šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai (4,12 ct/kWh su PVM), daugiausia – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,09 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Sausio mėn., palyginus su 2019 m. gruodžiu, dėl mažesnių biokuro kainų ir pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 6,59 proc. (0,49 ct/kWh su PVM). Dėl mažesnių šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo sąnaudų UAB „Plungės šilumos tinklai" tiekiamos šilumos kaina mažėja 5,52 proc. (0,39 ct/kWh su PVM).

Pradėjus taikyti naujas UAB „Kaišiadorių šiluma" bazines šilumos kainas, vartotojai už šilumą sausio mėn., palyginus su 2019 m. gruodžiu, moka 8,69 proc. (0,53 ct/kWh su PVM) daugiau – kaina didėja dėl to, kad ankstesniu laikotarpiu bendrovė nesusirinko visų faktiškai patirtų kuro įsigijimo sąnaudų (dabar grąžinamas skirtumas), taip pat įtakos turėjo didesnės gamtinių dujų ir biokuro kainos.   

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. sausio mėn., ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2020 m. sausio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. lapkričio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 14,5 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 12,2 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. sausio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 67,22 proc., gamtinės dujos – 30,24 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2020 m. (atsisiųskite)