Faktiniai duomenys rodo – šių metų pradžioje, prasidėjus Baltarusijos
atominės elektrinės komercinei eksploatacijai, fizinis Baltarusijoje pagamintos
elektros srautas reikšmingai išaugo. Tuo pat metu daugiau nei tris kartus padidėjusi
prekyba Latvijos-Rusijos pasienyje patvirtina, kad nesaugioje elektrinėje pagaminta
elektra randa kelią į Lietuvos, o taip pat ir į ES rinką.
Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko
Renato Pociaus, tai, kad Baltarusijoje jau dabar gaminama daugiau elektros nei
suvartojama, tiesiogiai lemia, kad, nežiūrint trijų Baltijos šalių politinio
sutarimo nepirkti Baltarusijos AE pagamintos elektros, taikant esamą pralaidumų
nustatymo prekybai su Rusija metodiką didėja ne tik fiziniai srautai tarp Baltarusijos
ir Lietuvos, bet ir prekybiniai pralaidumai su Rusija.
„Dar pernai spalį VERT atliktas modeliavimas rodė, kad metodikos
projektas nėra pakankamas. Todėl atsisakėme jį patvirtinti. Dabar jau iš
faktinių duomenų matome, kad yra tiesioginė sąsaja tarp Baltarusijos sistemos
balanso ir Latvijos rinkoje suprekiautos energijos iš Rusijos. Kitaip tariant,
kai Baltarusijos sistema yra perteklinė ir šalis eksportuoja energiją, importas
į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių auga. Į ES rinką per Latvijos prekybos
aikštelę patekusi elektra atiteka per Lietuvos–Baltarusijos jungtis. Visos trys
Baltijos šalys turi sugrįžti prie bendros metodikos, adekvačiai reaguodamos į pasikeitusias aplinkybes ir faktinius
perdavimo sistemos duomenis“, – sako
Renatas Pocius, VERT pirmininkas.
„Litgrid“ nuolat stebima sistemos informacija rodo, kad šių
metų sausį prasidėjo Baltarusijos AE bandomoji komercinė eksploatacija, t.y.
Baltarusija pasigamina daugiau elektros nei sunaudoja ir perteklių eksportuoja.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo
Giedriaus Radvilos, duomenys rodo, kad beveik visus praėjusius metus, iki
atominės elektrinės darbo pradžios, vidutiniškai iš Baltarusijos ir
kontinentinės Rusijos importuojamos elektros energijos kiekis siekė 180 MWh per
valandą.
Šių metų sausį prekyba, kuri persikėlė į Latvijos–Rusijos
pjūvį, pasiekė 636 MWh, kitaip tariant, išaugo tris su puse. Per tą patį
laikotarpį prekybai išduodamų pralaidumų panaudojimas padidėjo keturis kartus nuo
20 proc. iki beveik 80 procentų.
„Taikant prielaidą, kad ši tendencija tęsis ateityje,
elektros importas į Baltijos šalis iš kontinentinės Rusijos gali pasiekti 7,1
TWh, t. y. keturis 4 kartus daugiau, nei praėjusiais metais. Kaip rodo sausio
mėnesio srautų informacija, didelė šios energijos dalis pateks per Lietuvos–Baltarusijos
jungtis iš perteklinės Baltarusijos energetikos sistemos, kurioje veiks Baltarusijos
AE“, – sako G. Radvila.
Pasak R. Pociaus, matant faktinę situaciją, svarbus bendras
vardiklis – bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos su trečiosiomis
šalimis metodika. Kol kas ji nėra patvirtinta, tačiau turint faktinius duomenis,
derybos su partneriais Baltijos šalyse bus tęsiamos, užkertant kelią Baltarusijoje
pagamintai elektrai patekti į ES elektros vidaus rinką.
„Siūlome partneriams pralaidumus nustatyti taip, kad
Lietuvos-Baltarusijos jungčių infrastruktūra nebūtų vertinama prekybos su
Rusija apimčių didinimui ir veiksmingai ribotų elektros energijos patekimą iš
Baltarusijos per jungtis. Taip pat būtina parengti patikimą elektros kilmės
garantijų sistemą, kuri kartu su trišale metodika veiktų kaip visas paketas,
siekiant efektyviai užkirsti kelią Baltarusijoje pagamintai elektrai patekti į
ES elektros vidaus rinką“, – sako VERT pirmininkas.
VERT pristatymas (atsisiųskite)
LITGRID pristatymas (atsisiųskite)
